sopuoti

sopúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. Krd, Lkm sunkiai kvėpuoti, šnopuoti: Nieko iš jo nebus: tik sopúoja sopúoja Ktk. Sopúoja, nesugaudo kvapo ana Upn. Nei daužės, nei sopãvo Lb. Matyt, smarkiai važiavo, kad arklys tik sopúoja sopúoja Slk. 2. MitI19(Rg), KŽ kliedėti sergant, per miegus kalbėti: Kad kurs naktyj sopuoja, tokiam reikia, šliurę paėmus, tris kartus per burną palengva užkirsti LMD.